Durys

Mes nežinojom, kas bus atidarius šias duris... Mes nežinojom ko tikėtis... O kaip sužinoti kas ten slypi už durų jų neatidarius? Bet jei nori ką nors pakeisti, juk turi tiesiog tai padaryti čia ir dabar. Ir nesvarbu, kad durys atrodo po 10 užraktų, kad pro jas nesklinda joks šviesos ruoželis,kad jos atrodo baugios ir tamsios,- tarsi kokiam siaubo filme, kur mes numanome kas atsitiks pagrindiniam veikėjui jas atidarius. Kai mes rėkiam, kad jis to nedarytų, bet ne,- jis jas būtinai atidaro instinkto vedinąs. Taip ir mes,- instinkto vedinos, su baime, su nežinia, ėmėm ir atidarėm... Sustojom tarpdury ir dvejodamos, mažais žingsneliais einam į priekį. Ir visai nesvarbu kaip baigsis, visai nesvarbu, kad bus sunku ir baisu. Mes busim pabandžiusios, busim pabandžiusios kažką pakeisti, kažką sukurti. Sukurti tai kas mums atrodo miela, jauku, švelnu, šviesu, įsimintina, kai nori dar kartą pakartoti, dar kartą ateiti, dar kartą susitikti,- kas stumtų kurti, eksperimentuoti, ieškoti, tyrinėti ir DUOTI. Kurio rezultatu džiaugtųsi ne tik kūrėjas, bet ir visi šiam kūrime dalyvavę žmonės. Nenorime mes sukurti 11 pasaulio stebuklo, ar sukurti kažko ko dar nėra... Mes tiesiog norim sukurti savo,- savo mintims ir vaizdiniams įkvėpti dvasios ir sukurti joms kūną. Žiūrėti kaip jos gimsta ir materializuojasi... Stebėti kaip gimsta burtai, ištarti tą stebuklingą žodelį .....ir.... pamatyti. Kokį stebuklingą žodį?- Paklausite.... Pasakysim veliau smile jaustukas Dabar telieka paspėlioti ką Dežavu planuoja sukurti ir į kokią kelionę pakvies jus kartu, kokias duris pasiūlys atidaryti ...