Vėjas -15d

Tik augindamas savo kūdikį suprasi, kad vaikai - tai ne maži žmonės, o dideli pasaulio stebuklai. 

Durys

Mes nežinojom, kas bus atidarius šias duris... Mes nežinojom ko tikėtis... O kaip sužinoti kas ten slypi už durų jų neatidarius? Bet jei nori ką nors pakeisti, juk turi tiesiog tai padaryti čia ir dabar. Ir nesvarbu, kad durys atrodo po 10 užraktų, kad pro jas nesklinda joks šviesos ruoželis,kad jos atrodo baugios ir tamsios,- tarsi kokiam siaubo filme, kur mes numanome kas atsitiks pagrindiniam veikėjui jas atidarius. Kai mes rėkiam, kad jis to nedarytų, bet ne,- jis jas būtinai atidaro instinkto vedinąs. Taip ir mes,- instinkto vedinos, su baime, su nežinia, ėmėm ir atidarėm... Sustojom tarpdury ir dvejodamos, mažais žingsneliais einam į priekį. Ir visai nesvarbu kaip baigsis, visai nesvarbu, kad bus sunku ir baisu. Mes busim pabandžiusios, busim pabandžiusios kažką pakeisti, kažką sukurti. Sukurti tai kas mums atrodo miela, jauku, švelnu, šviesu, įsimintina, kai nori dar kartą pakartoti, dar kartą ateiti, dar kartą susitikti,- kas stumtų kurti, eksperimentuoti, ieškoti, tyrinėti ir DUOTI. Kurio rezultatu džiaugtųsi ne tik kūrėjas, bet ir visi šiam kūrime dalyvavę žmonės. Nenorime mes sukurti 11 pasaulio stebuklo, ar sukurti kažko ko dar nėra... Mes tiesiog norim sukurti savo,- savo mintims ir vaizdiniams įkvėpti dvasios ir sukurti joms kūną. Žiūrėti kaip jos gimsta ir materializuojasi... Stebėti kaip gimsta burtai, ištarti tą stebuklingą žodelį .....ir.... pamatyti. Kokį stebuklingą žodį?- Paklausite.... Pasakysim veliau smile jaustukas Dabar telieka paspėlioti ką Dežavu planuoja sukurti ir į kokią kelionę pakvies jus kartu, kokias duris pasiūlys atidaryti ...

Princesė

Noriu būti princese,- pasakė mergaitė
- Būk,- atsakė fėja,- bet kada, kada tik nori. Tu visada ja ir esi, kai esi nuoširdi, gera, draugiška, meili ir užjaučianti kitus.

Dežavu- kai svajonės pildosi

Kas yra dežavu ? Tas keistas jausmas nors kartą gyvenime aplanko kiekvieną. Kažką stebėdami, darydami, matydami, veikdami staiga suvokiame: kažkada taip jau buvo — čia jau buvau, veikiau tą patį, girdėjau tuos pačius žodžius, užuodžiau, liečiau, mačiau ... Šis fenomenas vadinasi „deja vu“ (pranc. — jau matyta). Tai atsiminimai apie ateitį? O gal vis tik tai praeitį ? Statistikos šaltiniai nurodo, kad net virš 70 proc. planetos žmonių yra patyrę šį neįtikėtiną jausmą.
Dežavu būsenos niekuomet nepavyksta sukelti dirbtinai, ir konkretus žmogus tai patiria ganėtinai retai ... todėl šį reiškinį yra labai sudėtinga ištirti, nors šis reiškinys yra žinomas jau senai ir iškelta daug hipotezių jo paaiškinimui. Labiausiai glumina tai, kad žmonės, patiriantys dežavu, gali „prisiminti“ smulkiausias detales susitikimų ar įvykių, kurių iš tikrųjų nė nebuvo....
- Tad kodėl Dežavu ?,- greičiausiai paklausite;
- O kodėl gi ne ? kodėl nepabandžius pakartoti, patirtį tą jausmą, kurį patiria daugiau nei 70 proc. planetos žmonių ir nei vienas mokslininkas nesugeba to paaiškinti ? kodėl nepakartojus to nuostabaus šiurpuliuko, kuris perbėga per kūną, kai aplanko Dežavu jausmas? Kad nubėgus šiurpuliukui per kūną pasakyti – tai buvo tikrai tikra ...
Yra daug dežavu patirties apraiškų, tačiau mūsų dežavu pagrindas bus –jau jausta (deja pressenti), jau svajota (deje reve), jau patirta (deja eprouve). Ir kievienas kartas bus individualus, pilnas nuoširdumo, šilumos, profesionalumo, atsakomybės bei kūrybos jausmo. Ir kai praeis kažkiek laiko ir mintimis grįžitę į tą dieną, kai perbėgs per kūną „Dežavu“ šiurpuliukai ,- jūs pasakysite,- „visa tai taip ir buvo, tai buvo tikra.... “
Sakot lieka paslapčių, kas tas „Dežavu“ vistiek ... Na, tai ne „X failai“ ir paslaptis neslypi ten kažkur anapus – būkite kantrūs, junkites prie mūsų puslapio ir paslaptis greit bus atskleista

Dežavu rasite čia:

Susipažinkime

Jau metai kaip gyvuoja - Zyle photo ir fotografuoju po šiuo slapyvardžiu. Paskutiniu metu dažnai tenka išgirsti klausimą, kodėl Zylė? Kodėl mano logotipe dominuoja dūmai, migla ? Matyt atėjo laikas prisistatyti, leisti Jums pažinti mane iš arčiau, iš vidaus...
Taigi kodėl nepasirinkau kitokio „vardo“ ? Tai atsitiko taip natūraliai ir organiškai, kad net nereikėjo galvoti. Dažniausiai gaudami iš savo gimdytojų vardą, kartu su juo gauname ir vardo sutrumpinimus iš savo draugų. Taigi dažnas ir mane vadina Živa, Žifka arba Zyle. Turbūt dauguma Živilių girdi tuos pačius sutrumpinimus. Nesu jautri savo vardo sutrumpinimams, bet Zyle man gražiausiai skamba ir prie šio trumpinio jaučiuosi geriausiai. Tai lietuviškas paukštukas, mažas kaip žvirblis, bet ryškus ir gražus. O ar esat kada įsiklausę, kaip gražiai zylės čiulba ? Žiemą šis paukštis visada gyvenantis šalia žmonių, greitas ir guvus. ... kažkuo savas, kažkuo panašus į mane. Nemėgstu vienatvės, nors kartais jos ir prireikia, kad išgirstumei savas mintis ir sudeliotumei į lentynas. O pas mane jų daug, kartais net perdaug... Esu greita, energinga, impulsyvi..ryški...Gaila, kad tikroji zylė tik pilvelio raudono neturi smile jaustukas Kažkas iš kolegų yra pajuokavęs, kad nesu tikra zylė, nes mat geltonos zylės yra, bet paskui numojo ranka, neva greičiau visas zyles perdažysi raudonai, nei mane vieną geltonai.
Jei įsigilintume giliau ... į ženklus,- tai zylę sapnuoti, reiškia, kad žmogus yra suvaržytas ir ilgisi laisvės ir laisvumo. O fotografija tai ne tik Jūsų svarbiausių gyvenimo įvykio fiksavimas, ne tik nuostabiausių Jūsų akimirkų sustabdymas, ne tik meno rūšis, bet kartu tai ir galima terapija. Savo pasitikėjimo bei laisvės pojūčio didinimas. Fotografas per fotografiją išlaisvina ir išsako savo požiūrį, savo nuotaikas, savo išgyvenimus bei patirtį, svajones... Besifotografuodamas žmogus gali būti ne tik savimi, jis yra laisvas tapti bet kuo, laisvas tuo metu parodyti tai ką jaučia, kaip myli, kaip svajoja, kaip verkia ar kenčia....
Mano logotipe dominuoja dūmai ir migla... Fotografija man kaip magija, ji pilna paslaptingumo. Kai besifotografuodamas žmogus niekada nežino kokį rezultatą gaus. Kokią nuotaiką, šypseną, žvilgsnį pagaus fotografas. Tarsi kaip magas, paleidęs dūmų uždangą , iš kepurės kažką ištraukia. ... zuikį ? Aišku dabartinės technologijos panaikina dalį šios magijos, nebelieka netikėtumo jausmo... bet kažkada fotografijos be netikėtumo pojūčio, be magijos nebuvo įmanoma įsivaizduoti.... Ir man labai dažnai norisi ta mažą magijos krislelį išlaikyti ...
Taigi susipažinkime- Aš Živilė, arba tiesiog Zylė. Kurkime šią magiją kartu 

smile jaustukas

Vidinio AŠ kova

Tai tema, kuri man savo mintimi yra labai artima. Visi mes esame skirtingi, tiek savo mintimis, tiek būdu, tiek išore. Vienodi nėra net dvyniai. Tačiau visuomenė, kurioje mes gyvename nori mus suvienodinti. Nori įkišti į pilką kostiumą, į vienodą masę, nori, kad net vienodai mastytume. O kas jei aš to nenoriu ? jei aš noriu kitokių spalvų, minčių? Va čia ir prasideda tikrojo AŠ kova viduje. Koks AŠ turiu būti su tuo AŠ kokiu noriu būti.... Tada tikrasis AŠ tampa kovotoju.... Linkiu visiems, kad rastume savajį AŠ, mes nesame pagaminti pagal kažkieno schemą, mes ne lėlės... Lai tikrasis AŠ be kovos sugeba laimėti 

smile jaustukas